Nacionalinis saugumas. Naujos visuomenės demokratinės santvaros palaikymo ir gilinimo uždavinių hierarchijoje į pirmą planą iškyla anksčiau tradiciškai traktuota kaip sudėtinis užsienio politikos segmentas nacionalinio saugumo tematika. Atviros visuomenės vystymasis pakeičia susiklosčiusias išorės – vidaus politikos proporcijas, provokuodamas vidaus nacionalinių interesų realizavimo galimybes plačiuose tarptautinio, regioninio bei globalinio saugumo institucijų, aljansų, sutarčių bei organizacijų formatuose.
Šiuolaikinio nacionalinio, tarptautinio ir globalinio saugumo nepaliaujamai įvairuojanti aplinka reikalauja kompleksinio profilio specialistų, gebančių lanksčiai atliepti prieštaringiems ir skirtingas pozicijas atstovaujantiems modernių tarptautinių santykių dalyviams. Todėl šiuolaikiniams saugumo politikos magistrantams būtini gebėjimai:
- profesionaliai kvalifikuoti antagonistines ir konfliktogenines saugumo grėsmes, jų šaltinius, kryptingumą bei poveikio/atsako adekvatumą;
- įvertinti nacionalinio saugumo optimumą stabilioje ir kintančioje tarptautinėje aplinkoje;
- pamatuotai apibūdinti valstybės ir visuomenės galių proporcingumą saugumo politikos reikmėms;
- strategiškai subalansuoti tautos nacionalinius interesus ir valstybės įsipareigojimus tarptautinei bendrijai bei saugumo institucijoms.