 |
Pakartotinio vandens naudojimo skatinimas darosi vis svarbesnis dėl klimato kaitos sukeliamų naujų iššūkių vandens tiekimui, paveiktam ekstremalių oro reiškinių - vis dažniau pasikartojančiomis sausromis ar potvyniais. 2023 m. vasaros pradžioje sausros sukelta ekstremali situacija bei potvyniai vakarų Lietuvos savivaldybėse lapkričio mėnesį tai tik patvirtina. Šie reiškiniai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse kartosis vis dažniau, o dėl klimato kaitos poveikio reiškinių ekstremalumas didės - jie taps vis stipresni, ilgesni ir mažiau prognozuojami.
Baltijos jūros šalys, ypač Vokietija, Švedija, Danija, jau susiduria su rimtomis vandens trūkumo problemomis. Minėtų šalių iniciatyva 2023 m. startavo Interreg Baltijos jūros regiono programos finansuojamas projektas WaterMan „Pakartotinio vandens naudojimo skatinimas Baltijos jūros regione stiprinant gebėjimus vietos lygmeniu“ (Promoting water reuse in the Baltic Sea Region through capacity building at local level). Projekto veiklos skirtos sukurti klimato kaitai atsparias vandens valdymo priemones, pagrindinį dėmesį skiriant pakartotinio vandens naudojimo priemonių integravimui į vietines vandens tvarkymo strategijas/planus ir bandomųjų, alternatyvių vandens šaltinių, tokių kaip tradicinėmis priemonėmis išvalytų bei papildomai regeneruotų komunalinių, paviršinių ir kitų nuotekų naudojimą.
Projekte dalyvauja 16 partnerių iš Baltijos jūros regiono šalių, kurios projekto metu įgyvendins 10 bandomųjų (pilotinių) pakartotinio vandens naudojimo priemonių.
Leidinio Vandentvarka straipsnyje Pakartotinis vandens naudojimas – viena iš priemonių, švelninančių klimato kaitos pasekmes ES ir Baltijos jūros regione:
- plačiau apžvelgiamos ES reglamentu 2020/741 nustatytos pakartotinio išvalytų komunalinių nuotekų vandens naudojimo drėkinimui žemės ūkyje sąlygos;
- pateikiama trumpa informacija apie Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Latvijos ir Lietuvos „WaterMan“ projekto partnerių įgyvendinamas septynias bandomąsias pakartotinio vandens naudojimo priemones;
- glaustai aprašomos Tvarios miesto drenažo sistemos (Sustainable drainage systems, SuDS) ir jų tipai bei siūloma šių sistemų/praktikos rinkinį plačiau taikyti tvarkant miestų paviršines nuotekas;
- pristatomi Gargždų miesto pasirinkto paviršinių/lietaus baseino nuotekų cheminio ir mikrobiologinio užterštumo tyrimų duomenys.
Daugiau informacijos galima rasti minėtame straipsnyje, šių metų balandyje atspausdintame Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos informaciniame leidinyje Vandentvarka: https://www.lvta.lt/images/Leidinys/Leidinys-Nr64.pdf
