Gauruotažnyplį krabą atpažinsi iš „gauruotų“ priekinių žnyplių. Dydis gali siekti iki 10 cm, spalva tamsiai ruda, rudai žalia, kūnas kvadratinės formos.
Kyla klausimas, o kuo gi ypatingas šis krabas? Kodėl jis turėtų būti įdomus pajūrio gyventojams? Turėdamas sudėtingą gyvenimo ciklą, krabas gali paveikti tiek gėlavandenes, tiek jūrines ekosistemas. Gyvenimą jis pradeda kaip lervutė, išsiritusi sūrioje jūroje, o augdamas plaukia tolyn ir ieško vis gėlesnių vandenų, taip iš jūros numigruodamas šimtus ar net tūkstančius kilometrų iki upių ištakų ar ežerų. Įdomus ir krabų gyvenimo būdas: slėpdamiesi kasasi urvus dugno nuosėdose arba užima kitų rūšių buveines, taip su jomis konkuruodami ne tik dėl maisto, bet ir dėl vietos po saule. Krabai ar jų jaunikliai ir lervutės yra randamos laivų balastiniuose vandenyse ar gali būti atgabenami kaip maistas restoranams ar prekybos centrams.
Šis krabas tampa įdomiu egzemplioriumi svetimkraščių rūšių tyrimams Lietuvoje, nes čia kol kas nėra atlikta išsamių tyrimų, kurie leistų gerai suprasti, kaip būtent mūsų priekrantės vandenyse gauruotažnypliai krabai poruojasi, maitinasi ir kokią įtaką daro vietinėms rūšims ir buveinėms. Lietuvoje šis krabas nuolat randamas Baltijos jūros priekrantėje, todėl Klaipėdos universitetas, bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis bei žvejais, nenuilstamai renka naujus individus tyrimams.
Krabus galima aptikti tiek jūroje, tiek gėluose vandenyse. Jei pastebėjai krabą – priekrantėje ar bet kokioje kitoje vietoje – atsargiai paėmus, įdėk jį į sandarią talpą, maišelį ar dėžutę. Jei įmanoma, laikyk šaltoje ar vėsioje vietoje ir susisiek su mumis: Facebook puslapyje Krabų medžioklė; tel. nr. +37063722054; el. paštu palubinskaite.m@gmail.com arba greta.srebaliene@apc.ku.lt.
