Į praėjusiais metais Lietuvos mokslo tarybos paskelbtą kvietimą viso buvo pateikta 714 paraiškų. Iš jų 678 buvo ekspertuojamos po atitikties administracinės patikros reikalavimams vertinimo. Sugrupavusi visas paraiškas pagal mokslo sritis ir pagal tai, ar numatomą tyrimą vykdytų patyrę ar jaunieji mokslininkai, Lietuvos mokslo taryba atliko paraiškų vertinimą. Po jo paaiškėjo, kad finansavimas skiriamas 142 paraiškoms (21 %), iš jų 40 – humanitarinių ir socialinių mokslų. Vienintelę Klaipėdos universiteto paraišką, kuri gavo finansavimą šioje kategorijoje, parengė dr. Tomas Rimkus.
Užsitikrinusi finansavimą savo sumanymams tokioje konkurencinėje kovoje, mokslininkų komanda pradeda trejus metus truksiančius darbus. Pagrindinė projekto idėja – aiškintis prieš kelis tūkstantmečius vykusią žmonių adaptaciją prie gamtinių sąlygų, tyrimui pasirinkus tris taškinius pavyzdžius Vakarų Lietuvoje.
Tokį sumanymą paskatino žinios apie tai, kad vėlyvojo ledynmečio pabaigoje ir ankstyvajame holocene (apie 12 000–6 000 m. pr. Kr.) dinamiški klimato kaitos procesai buvo vienas faktorių, įgalinusių transformacijas tuo metu šiame regione klajojusių medžiotojų-rankiotojų kasdieniame gyvenime. Rytų Baltijos regione periodizacijoje tai atitinka finalinio paleolito ir mezolito laikotarpius. Juose pastebima gana ryški gamtinės aplinkos kaita – nuo vėlyvajame ledynmetyje šalto ir šiltėjančio klimato svyravimų iki reguliariai kylančios temperatūros ankstyvajame holocene. Ši kaita tik skirtingais aspektais atsiskleidžia ir minėtų laikotarpių medžiotojų-rankiotojų bendruomenėse.
Vakarų Lietuvos regiono aukštumose esančios šlapynės ir čia anksčiau bei šiuo metu tyrinėtos radimvietės turi didelį potencialą suteikti daugiau duomenų apie priešistorės bendruomenių adaptaciją keičiantis gamtinei aplinkai. Buvusių ežerų (dabar šlapynių) ekosistemos dalis buvo ir čia gyvenęs priešistorės žmogus, kurio veiklos pėdsakai nusėdo archeologijos sluoksniuose. Iki šiol finalinis paleolitas ir mezolitas šių radimviečių pagrindu tyrinėtas labai mažai, todėl naujai atlikti tyrimai leistų geriau suprasti žmonių adaptaciją ir mobilumą kraštovaizdyje. Uolienų ir organikos įrankių tipai, kuriuos naudojo to meto žmonės, ir jų technologijos yra vienas iš bendruomenių elgsenos atspindžių, gana sparčiai kitę prisitaikant prie aplinkos pokyčių.
Panaudojant tarpdisciplininę metodiką, projektu siekiama analizuoti finalinio paleolito ir mezolito bendruomenių adaptaciją prie sparčių ir dinamiškų gamtinių sąlygų buvusių ežerų ekosistemose. Tai bus daroma analizuojant kaulo ir rago bei uolienų technologijų kaitą, šioms technologijoms naudotų gamtinių žaliavų prieinamumą bei mikroregionų gamtinę raidą. Pasirinkti trys tyrimų mikroregionai: Biržulio (Telšių r.), Ertenio (Plungės. r.) ir Tytuvėnų (Kelmės r.) ežerų kraštovaizdžiai ir ten tyrinėtos akmens amžiaus radimvietės. Duomenys bus apdorojomai bendradarbiaujant su specifinius tyrimus atliekančiomis laboratorijomis.
Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Medžiotojų-rankiotojų adaptacija vėlyvojo pleistoceno ir ankstyvojo holoceno Vakarų Lietuvos šlapynių ekosistemose“ (sutarties Nr. S-MIP-24-76) vykdys tyrėjų grupė, kurią sudaro projekto vadovas dr. Tomas Rimkus, dr. Aija Macāne, dr. Gvidas Slah, Evelina Brezgytė ir Vilius Memgaudis.
