Užpatentuotas tvarios energetikos principas yra didelio, 4 metus (2018-2022 m.) vykdyto, mokslinio projekto „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“ dalis. Patento idėjos autoriai: vadovas prof. dr. Arūnas Andziulis, KU JTGMF prof. dr. Rimantas Didžiokas, prof. dr. Jolanta Janutėnienė, doc. dr. Mindaugas Kurmis ir mokslininkas Žydrūnas Lukošius. Projektą iš viso įgyvendino 13 mokslininkų ir tyrėjų, o jo veiklose dalyvavę studentai įgijo išskirtinės patirties.
„Projekto įgyvendinimo metu Klaipėdos uosto kompanijoje AB „Klaipėdos Smeltė“ buvo atlikti realaus konteinerių krovos proceso matavimai: išmatuoti judančių konteinerių greičiai, pagreičiai ir kt. Matavimų rezultatų pagrindu kilo idėja, kad krovinio nuleidimo ant transporto priemonės metu susidarančią smūgio energiją, būtų galima konvertuoti į suspausto oro energiją. Mokslinėse diskusijose sugalvotas pneumatinės sistemos principas, kaip suspausti ir sukaupti orą tam tikrose talpose, o vėliau jį panaudoti“, – pasakoja prof. dr. J. Janutėnienė.
Mokslinį projektą vykdžiusi KU komanda pateikė paraišką Europos patentų biurui 2021 m. pabaigoje, vertinimas vyko beveik 2 metus, o sertifikatas gautas šių metų pavasarį. Paraišką įvertinę biuro ekspertai pateikė išvadas, kad mokslinė idėja yra autentiška.
Išskirtinė vertė ir platus panaudojimas
Profesorius dr. Rimantas Didžiokas sako, kad užpatentuotas principas išgauti ir kaupti suspausto oro energiją, itin aktualus dviejų sričių kompanijoms.
„Šį mokslinį išradimą galėtų panaudoti krovos kompanijos, kurios perkrauna būtent konteinerius. Tokių mes turime ir Klaipėdoje. Kitas svarbus aspektas, siekiant pasinaudoti užpatentuotu principu – vežimėliai, kuriais transportuojami konteineriai. Jie turi būti kiek perdaryti ir pritaikyti. Atsižvelgiant į tai, kiti potencialūs patento naudotojai galėtų būti tų vežimėlių gamintojai. Mes pasiūlysime savo
mokslines idėjas išvardytų sričių įmonėms, o jie įsivertins, ar verta investuoti ir kurti tokią transporto priemonę“, – sako prof. dr. R. Didžiokas.
Anot mokslinio išradimo autorių, sukaupta suspausto oro energija gali būti panaudojama labai įvairiems tikslams, pavyzdžiui, transporto priemonėms, kurios naudoja suspaustą orą, ar tų pačių transporto priemonių stabdžių sistemose, kažką norint pakelti, ar atliekant kitus darbus.
Kiti mokslinio projekto pasiekimai
Mokslinio projekto „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“ vadovas prof. dr. Arūnas Andziulis sako, kad užpatentuotas principas suspausto oro energijai išgauti ir kaupti – tik vienas iš projekto pasiekimų. Jo metu parašyta daugybė reikšmingų mokslinių publikacijų, kurios cituojamos visame pasaulyje.
„Parašėme apie 10 mokslinių straipsnių, atlikome daug tyrimų. Šias mokslines publikacijas cituoja įvairiuose pripažintuose moksliniuose leidiniuose visame pasaulyje. Iš Lietuvos mokslo tarybos (LMT) gauname duomenis, kad vienas iš parašytų straipsnių „Deep reinforcement learning based optimization of automated guided vehicle time and energy consumption in a container terminal“ išspausdintas žurnale „Alexandria engineering journal“ ir 2023 metais buvo tarp 10-ies dažniausiai cituojamų pasaulyje“, – pasiekimais džiaugiasi projekto vadovas prof. dr. A. Andziulis.
Moksliniam išradimui „Pneumomechaninis įrenginys, kuris krovinio smūgio kinetinę energiją paverčia suslėgto oro potencine energija“ suteiktas ES patentas užtikrina išradimo apsaugą 20 metų net 17–oje ES šalių. Pasak išradimo autorių, tai itin svarbu siekiant išradimą pritaikyti rinkoje – intelektinės nuosavybės apsauga mokslinei idėjai suteikia išskirtinumo, taip lengviau pritraukti investicijas.