 |
 |
Rugpjūčio 29 d. Klaipėdos universitete Jūros tyrimų institute įvyko projekto „Vėjažuvių populiacijos dinamika ir reprodukcijos ypatumai Lietuvos priekrantėje“ baigiamasis seminaras, kuriame mokslininkams, žvejams ir žuvininkystės valdymo institucijų atstovams buvo pristatyti pusantrų metų trukusių veiklų rezultatai.
Vėjažuvės (Belone belone) sutinkamos Atlante, Juodojoje, Viduržemio baseino jūrose, taip pat ir Baltijos jūroje. Paplitusios atviruose vandenyse, prie krantų priartėja pavasarį, tuo metu patenka į priekrantės verslinės žvejybos sugavimų statistiką visose Baltijos jūros šalyse, kur ši rūšis yra įprastas sezoninis laimikis. Pastaruosius 15 metų vėjažuvių laimikiai figūruoja ir Lietuvos priekrantės žvejų sugavimų statistikoje. Visgi, apie vėjažuves Lietuvoje beveik neturima duomenų, o bendrai apie šią rūšį yra nedaug ir tuo pačiu labai prieštaringos informacijos. Stebimas nerštas Baltijos jūros priekrantėje nuo pietinės dalies iki pat Suomijos, bet Baltijos jūros žemo druskingumo sąlygomis šios jūrinės rūšies reprodukcijos realus efektyvumas iki šiol yra nežinomas, o eksperimentiškai nustatytas kaip visiškai nesėkmingas. Todėl vėjažuvių migracijos į Baltijos jūrą strategija yra neaiški, neaiški ir šio ištekliaus kilmė ir stabilumas. Ar šie ištekliai gali būti reikšmingi priekrantės žvejybos verslui, ar ištekliai yra tvarūs ar tai vistik yra atsitiktinai atklystanti žuvis, priklausoma nuo sūraus okeaninio vandens?
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus buvo atlikti sugavimų dinamikos, žuvų biologinių, reprodukcinių parametrų, neršto ir nerštaviečių, jauniklių tyrimai Lietuvos jūros priekrantėje. Kad įvertinti ties Lietuvos krantais sutinkamų sąlygų poveikį ikrų vystymuisi ir išgyvenamumui, buvo atliktas laboratorinis eksperimentas modeliuojant skirtingas temperatūros ir druskingumo sąlygas. Vertinta vėjažuvės kaip priekrantės žvejybos ištekliaus vertė ir potencialas.
Atplaukia daugintis
Pusantrų metų trukęs projektas atskleidė naujų detalių apie čia pavasarį vis gausiau užklystančią vėjažuvę, kuri daug kur yra svarbi verslinė rūšis, tačiau Lietuvoje jos pagaunama palyginti nedaug. Prie Lietuvos krantų vėjažuvės fiksuojamos jau nuo 1960-ųjų, tačiau per pastaruosius dešimt metų jų čia randasi vis daugiau. Tiesa, šios žuvys pas mus aptinkamos ne ištisus metus, o tik gegužę – birželį. Pavasario pabaiga ir vasaros pradžia vėjažuvėms – neršto metas. Būtent tuomet jos atplaukia į pietinę Baltijos jūrą ir neršia ant priekrantėje augančių dumblių.
Nerštui renkasi raudondumblius
Projekto metu nardant Lietuvos priekrantėje buvo surinkti, o vėliau atidžiai ištirti 136 dumblių mėginiai. Iš viso tirtuose dumbliuose buvo rasti 305 ikreliai. Pastebėta, kad vėjažuvėms labiausiai patiko raudondumblis dumbrenė (Polysiphonia), nes ant šios rūšies dumblio buvo rasta didžioji dalis visų ikrelių. Deja, bet didžioji dalis tyrimo metu rastų ikrų jau buvo negyvi ir tik 3% sugebėjo pasiekti embriono stadiją.
Lietuvos krantai pernelyg atšiaurūs?
Mokslininkai mano, kad dėl nesėkmingo vėjažuvių neršto Lietuvos priekrantėje kaltas ne tiek žemas druskingumas, kiek per dideli vandens temperatūros šuoliai mūsų priekrantėje stebimo apvelingo reiškinio metu. „Optimali temperatūra vystytis vėjažuvės ikrams yra apie 15-20°C, bet dėl apvelingo mūsų Baltijos jūroje sąlygos nėra pastovios ir temperatūra gali staigiai nukristi nuo 13-15°C iki 9°C ar dar žemesnės temperatūros. Tokių šuolių vėjažuvės ikrai negali pakelti ir todėl neišgyvena“, – aiškino dr. N. Nika. Sudėtingas ikrelių likimas Lietuvos priekrantėje buvo iš dalies patvirtintas ir vėjažuvių ikrų inkubacijos eksperimentu laboratorinėmis sąlygomis. Tam 36 inkubatoriuose buvo inkubuojami ant dirbtinių augalų patalpinti apvaisinti vėjažuvės ikrai. Ikrelių inkubacija buvo nesėkminga – po keletos dienų neliko nei vieno gyvybingo ikrelio. Tam yra keletas priežasčių, kurių viena – nepalanki eksperimemnto pradžios temperatūra. Vistik laboratorinis eksperimentas suformavo naujų įdomių hipotezių ir tyrimo idėjų, kurios bus tikrinamos jau kitąmet, šįsyk bendradarbiaujant ir su Rostoko universiteto mokslininkais.
Projektas buvo įgyvendintas kartu su Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, bendradarbiaujant su priekrantės žvejais pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“.
