Lapkričio 15-ąją visų devynių EU-CONEXUS universitetų-partnerių atstovai kartu su socialiniais-ekonominiais partneriais, asocijuotais partneriais bei ES valdžios institucijų atstovais susitiko bendrai konferencijai aptarti praėjusių metų pasiekimus bei ateinančių metų tikslus.
Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė prof. dr. Elizabeth Prommer, Rostoko universiteto rektorė, Susanne Bowen, Vokietijos mokslo, kultūros, federalinių ir Europos reikalų ministerijos valstybės sekretorė ir La Rošelės universiteto rektorius Jean-Marc Ogjer.
Šiemetės konferencijos darbotvarkėje buvo suplanuotos 4 sesijos – studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, bendruomenės įsitraukimo ir išorės patariamosios tarybos.
Studijų sesijoje buvo apžvelgti pagrindiniai 2022/2023 m. pasiekimai ir 2023/2024 metų perspektyvos, diskutuota mikrokreditų tema. Daugiausia dėmesio buvo skirta studentų paskatinimui rinktis EU-CONEXUS specializacijas.
 |
 |
 |
 |
Mokslinių tyrimų ir inovacijų sesijoje vyko diskusija „Kaip pagerinti bendradarbiavimą EU-CONEXUS jungtinių mokslinių tyrimų erdvėje?“. Joje buvo aptariamos tokios temos, kaip bendros mokslinių tyrimų galimybės aljanso viduje, tarpdisciplininio bendradarbiavimo praktika, EU-CONEXUS paslaugų verslui skatinimas, įvairių mobilumo galimybių nauda (doktorantūros vasaros mokyklos, atviri kursai, mainai ir kt.), ir ENABLES projektas. Aljanso prezidentas Jeanas-Marc Ogier užbaigė šią sesiją ragindamas visus universitetus-partnerius žiūrėti į EU-CONEXUS kaip šeimą, o ne į projektą. „Jei norime eiti toli, turėtume eiti kartu“,– akcentavo jis.
Bendruomenės įsitraukimo sesijoje diskutuota, kaip sukurti tokią EU-CONEXUS struktūrą, kuri galėtų greitai reaguoti į socialinių-ekonominių partnerių problemas ir iššūkius. Taip pat kalbėta apie EU-CONEXUS bendruomenės įsitraukimo skatinimą, akcentuotas poreikis kurti bendrą sistemą, kuri galėtų efektyviau paremti administracijos darbuotojų, studentų, mokslininkų ir dėstytojų iniciatyvas.
Išorės patariamosios tarybos sesijoje dalyvavo šeši Patariamosios tarybos nariai iš švietimo ir verslo sektorių. Svečiai akcentavo daugybę iššūkių, kuriuos turi įveikti EU-CONEXUS. Jie pateikė idėjų, kaip greičiau ir efektyviau pasiekti rezultatų. Kalbėta apie reikalingus nacionalinių teisės aktų sistemų pokyčius, kurie leistų įteisinti ir pripažinti aljanso siūlomas jungtines studijų programas. Taip pat pabrėžtas finansinio aljanso tvarumo poreikis po galimo EK finansinės paramos sustabdymo ateityje. Diskutuota, kaip galėtų padėti įveikti šį iššūkį platesnė komunikacija apie Europos universitetų iniciatyvą bei apie patį EU-CONEXUS universitetą nacionalinėse bendruomenėse ir tikslinėse auditorijose. Taryba taip pat akcentavo studentų parengimo svarbą. Universitetas gali ir turi suteikti studentams ne tik profesinių žinių, bet ir „minkštųjų“ įgūdžių, kurie padėtų jiems rinkoje įgyvendinti savo idėjas – tiek einant tradiciniais karjeros keliais, tiek įgyvendinant savo ambicijas startuoliuose.
Beveik tuo pat metu Rostoke vykusioje mokslinėje konferencijoje „Vandens ir pakrančių ekosistemos: tvaraus vystymosi iššūkiai ir galimybės“ KU profesoriai Vytautas Paulauskas ir Jūratė Lesutienė vedė paralelines sesijas, pranešimus savo sričių ekspertinėmis temomis skaitė prof. Inga Dailidienė, dr. Elena Valionienė , prof. Artūras Razinkovas , prof. Vasilij Djačkov, prof. Mantas Atutis bei doktorantūros studentai Saulė Medelytė ir Jonas Gintauskas.
