Teatro vadovė Jūratė Grigaitienė apie įvykusią premjerą:
„Naujausia Klaipėdos universiteto studentų teatro premjera Virgilijaus Veršulio „Už durų“ tapo savotišku eksperimentu ir nemažu vaidybos bei techniniu iššūkiu ne tik jauniesiems aktoriams, bet ir žiūrovams. Premjeros dieną susirinkę žiūrovai sėdėjo ant laiptų susispaudę labai ankštai, daugelis žiūrėjo stovėdami, o likusieji jau mažai ką matė, tik girdėjo tekstą, bet ištvermingai išbuvo iki spektaklio pabaigos. Ačiū jiems už ištvermę.
Studentai šį kartą vaidino realioje, šviežiai suremontuotoje KU SHMF laiptinėje, prie tikrų durų. Laiptinė tapo ne tik tobula scenografijos ir kuriamos atmosferos dalimi, bet ir savotišku veikėju. Pirminis sumanymas toks ir buvo, kad ne itin patogiai ant laiptų įsitaisę žiūrovai pasijustų veiksmo dalyviais, tikrais šio namo gyventojais, kurie kartu su jauna mergina Eme (aktorė Abigailė Kuksėnaitė) išgyventų jos skaudžią istoriją iš labai arti su visais namo laiptinei būdingais niuansais: kaimynų nulipimais, užlipimais, garsais, triukšmais, kvapais, barniais ir kt.
Sakoma - belskis ir bus atidaryta. Tačiau kartais durys lieka aklinai užvertos arba atsidaro per vėlai. Ar paslaptingosios durys, pažymėtos numeriu 5, atsidarė šį kartą? Galima sakyti – ir taip, ir ne. Juk visokių Durų yra. Studentai pabandė paeksperimentuoti su netradicine erdve, siekdami gilesnio pjesės temos atskleidimo. O ar tai pasiteisino, spręsti paliekame žiūrovams. Už nuolatinę pagalbą, profesionalias įžvalgas dėkinga aktorei ir bendrakūrėjai doc. Virginijai Kochanskytei, už keisčiausių teatro idėjų palaikymą – rektoriui prof. Artūrui Razbadauskui ir SHMF dekanui prof. Rimantui Balsiui. Ir, žinoma, dėkinga iki dangaus savo jauniesiems aktoriams, Klaipėdos universiteto įvairių specialybių studentams: Abigailei Kuksėnaitei, Pauliui Stanišauskui, Joanai Žitkevičiūtei, Karoliui Petravičiui, Gretai Jokubauskaitei, Egidijai Jokubauskaitei, Evelinai Dargytei, Aistei Saunoriūtei, Ignui Kazbarui, Julijai Kazlauskaitei (vokalas), kurie ne tik atvira širdimi priėmė mestą iššūkį, bet ir drąsiai jį įgyvendino. Šį kartą buvo viskas KITAIP. Esu giliai įsitikinusi, kad jaunų žmonių teatras ir turėtų būti kitoks, ne aklai mėgdžiojantis profesionalus, o ieškantis savo unikalios teatrinės raiškos. Nes lenktynėse su profesionalais nėra jokių galimybių laimėti dėl daugelio visiems gerai žinomų priežasčių. O ieškant savojo kelio, galima taip pat išsakyti svarbias jaunimui temas ir problemas. Kitas pasirodymas jau greitai Vilniuje, gegužės 12 d., XXIV universitetų teatrų forume“.
