Anglies karo mokestis – tai finansinės baudos už su karu susijusį anglies dioksido išmetimą. Baudos galėtų būti skirtos grupėms, organizacijoms ar net valstybėms. Tokiu būdu siūloma spręsti ir klimato kaitos problemas, pateikti visiškai naują požiūrį į tarptautinių karo konfliktų sprendimą ir skatinti taiką.
„Klimato kaita kelia abejonių dėl gyvybės žemėje išlikimo, o konfliktai daro papildomą žalą klimatui ir mus supančiai gamtai. Taigi, paliaubos dėl klimato kaitos ragina konfliktuojančias šalis nutraukti konfliktą atsižvelgiant į didelį karo poveikį klimatui, ekonomikai ir žmonėms. Taip skatinama pasaulinė vienybė kovojant su klimato kaita bei nukreipiant išteklius nuo konfliktų į tvarumą ir taiką“, – sako S. K. Nagarajan.
Šią S. K. Nagarajan magistro darbe aprašomą koncepciją tvirtai palaiko dar vienas KU absolventas Sean Xavier. Tiek S. K. Nagarajan, tiek S. Xavier yra klimato apsaugos aktyvistai. Jie siekia, kad Lietuva taptų šalimi lydere, sprendžiant klimato kaitos ir tarptautinių konfliktų problemas.
„Ši koncepcija skirta ateities klimato scenarijams. Atsižvelgiant į dabartines geopolitines aplinkybes, tai nėra iš karto įgyvendinama. Tačiau intensyvėjant visuotiniam atšilimui valstybės pradės pripažinti klimato kaitą kaip rimtesnę grėsmę, tad tikiu, kad anglies dioksido karo mokesti anksčiau ar vėliau bus taikomas“, – svarsto S. Xavier.
Anot S. K. Nagarajan, priešingai negu tradiciniai mokesčiai, AKM karo mokestis yra globalus projektas, kurio tikslas – apmokestinti į karą įtrauktas šalis ar teritorijas. Mokestis skirtas konfliktuojančių šalių anglies dvideginio emisijai surinkti ir saugoti. Anglies dvideginis, kuris išskiriamas karo priemonių, transporto įrangos, įvairių kariniuose konfliktuose naudojamų daiktų ir medžiagų gamybos ir kitų procesų metu. Pagrindinė AKM paskirtis – spręsti su karu susijusių išmetamųjų teršalų poveikį aplinkai.
Koncepciją magistro darbe aprašęs absolventas sako, kad ją įgyvendinti įmanoma, tačiau tam reikia laiko, papildomų išsamių tyrimų ir šalių iniciatyvos.
„Lietuva turėtų sudaryti specialią darbo grupę, kuri atliktų išsamius mokslinius tyrimus ir galimybių studijas, susijusias su anglies dioksido karo mokesčiu bei klimato kaitos paliaubomis. Bendradarbiauti su pramonės lyderiais, mokslininkais ir pilietine visuomene, kad gautų plačią paramą ir paskatintų reikiamus politinius procesus“, – apie idėjos įgyvendinimą svarsto S. K. Naagarajan.
Abu absolventai stengiasi generuoti vis naujas idėjas, kurios padėtų spręsti klimato kaitos problemas. Vienas jų sumanymų – steigti startuolį, orientuotą į anglies, vandenilio ir geoterminės energijos sprendimus.
